„To išvengti neįmanoma“ – kartu su recesija ateina didesnis nedarbas ir sunkesni laikai gyventojams (2023)

Šalyje prasidėjus techninei recesijai, ekonomistai neslepia, kad gyventojams ateina sunkesni laikai. Augs nedarbas, kišenes ir toliau tuštins augsiančios palūkanos, rekordiškai aukštos maisto kainos, neatmetama, kad antroje metų pusėje galimas energetikos kainų šuolis.

Kišenes tuštino kainos ir palūkanos

Praėjusiais metais Europa išgyveno Rusijos agresijos sukeltą energijos išteklių kainų krizę. Sparčiai išaugusios kainos palietė kiekvieną – daugiau mokėjome už elektrą, kišenes tuštino ir sąskaitos už šildymą.

Dėl išaugusių kainų kai kuriems gyventojams žiemą netgi teko rinktis tarp būtiniausių prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, apmokėti mažiau sąskaitų, kad daugiau pinigų liktų maistui.

Aukštos gamtinių dujų ir elektros kainos praėjusiais metais tapo esminiu aukštos infliacijos faktoriumi. Nors energetikos kainoms nukritus susitraukė ir infliacija, ją vis dar kaitina stipriai pakilusios maisto produktų kainos. Per pastaruosius metus maisto produktai pabrango per 30 proc.

Neapibrėžtumas vis dar įžvelgiamas ir energetikos sektoriuje. Nors, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, didmeninės elektros kainos pastaruoju metu krenta ir tikėtina, kad per vasaros sezoną dar sumažės, ateities kontraktų kainos šiai žiemai yra aukštos.

Be to, vis dažniau girdima, kad elektros kompensacijų gyventojams nuo liepos galėtų nebelikti.

Nors daugelis Lietuvos ekonomikos veiklų atsilaikė prieš aukštos infliacijos, energetikos kainų ir aukštų palūkanų metamus iššūkius, ekonominio sulėtėjimo išvengti nepavyko. Lietuvoje antrą ketvirtį iš eilės taip pat fiksuojamas neigiamas BVP pokytis, o tai jau galima sieti su technine recesija.

Nors infliacija, kaip jau minėta, Lietuvoje slopsta ir jau vasarą bus mažesnė už metinį vidutinio darbo užmokesčio pokytį, nedarbas, kai kurių ekonomistų perspėjimu, artimiausiais ketvirčiais didės.

Toliau brangsta ir paskolos. Europos Centrinis Bankas (ECB) ir toliau kelia palūkanas, mat infliacija euro zonoje išlieka per aukšta. Prieš porą savaičių ECB dar kartą 25 baziniais punktais padidino visas tris pagrindines palūkanų normas.

Dėl šių priežasčių LRT.lt nusprendė pasidomėti, ar sunkiausia jau išgyvenome, ar visi išbandymai dar tik priešakyje.

„Sunkesni laikai gyventojams“

Paklausta, ar prasidėjusi techninė recesija atneša ir dar sunkesnius laikus gyventojams, INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė neslepia, kad pakilimo ir sparčios plėtros fazę keičia vangesnis vystymasis ir „sunkesni laikai gyventojams“.

Ekonomistės tikinimu, toks ekonomikos cikliškumas yra visiškai natūralus.

„To išvengti neįmanoma, tačiau šįkart Lietuvos ekonomika išbandymų tiesiajai yra tikrai neblogai pasiruošusi: tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įsiskolinimas žemas, tik 17 proc. visų gyventojų turi būsto paskolas, o įmonės per pastaruosius keletą itin pelningų metų yra sukaupusios finansinių atsargų pagalves“, – tvirtina ekonomistė.

Augę atlyginimai ir gerėjęs pragyvenimo lygis, pasak jos, leidžia gyventojams gana sėkmingai tvarkytis su iššūkiais. „Nepaisant pernykščių karo, infliacijos ir kitų išbandymų, skolų pradelsimai kol kas tikrai negąsdina“, – akcentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Paklausta, ar maisto kainos šiemet galėtų pastebimai susitraukti, ekonomistė sako, jog maisto žaliavų kainų kreivės, prognozuojama, stabilizuosis, tačiau smukimo nebus.

„Tam įtakos turi ir aukštesniame lygyje nusistovėjusios energetikos, trąšų kainos, veikia karo Ukrainoje rizikos, nes kariaujančios šalys – svarbios žemės ūkio žaliavų rinkos žaidėjos“, – akcentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Paklausta, ar įžvelgia požymių, kad energetikos kainos žiemą galėtų stiebtis į viršų, kaip prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra, I. Genytė-Pikčienė laikosi kitokios nuomonės ir teigia mananti, kad kol kas rinkos situacija Europoje yra stabili.

„Netikėtai šilta žiema leido pasitikti pavasarį su puspilniais dujų rezervuarais – tai beveik aukščiausias jų užpildymo lygis per pastaruosius dešimt metų, aukštesnis tokiu metu buvo matytas tik netipiniais 2020-aisiais. Taigi, tai palengvins pasiruošimą ir apsirūpinimą dujų atsargomis būsimam šaltajam sezonui“, – teigia ekonomistė.

Nors buvo nuogąstauta, kad po pandemijos atsivėrus Kinijai šioje šalyje išaugs suskystintų dujų paklausa ir Europai teks konkuruoti įtemptomis rinkos sąlygomis, anot I. Genytės-Pikčienės, Kinijos atsigavimas kol kas gerokai vangesnis, nei tikėtasi.

Vis dėlto kol Europa nebaigė energetinės transformacijos ir nepakeitė priklausomybės nuo iškastinio kuro atsinaujinančios energetikos šaltiniais, nesusidiegė reikiamų kaupiklių pasiūlos svyravimams balansuoti, pasak ekonomistės, visada išlieka geopolitinių, infrastruktūros gedimų ir kitų rinką galinčių paveikti rizikų.

„Įtampa energetikos rinkoje gali kilti ir vasaros mėnesiais, kai dėl kaitros išauga elektros poreikis vėsinimo įrenginiams, o Šiaurės šalių vėjo jėgainės ir hidrojėgainės negali dirbti visu pajėgumu“, – LRT.lt komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Nors, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Ryčio Krušinsko teigimu, kainos energijos sektoriuje antrą mėnesį iš eilės mažėjo ir, jo manymu, kituose sektoriuose, pavyzdžiui, maisto, būsto išlaikymo, galima tikėtis pokyčių, kainos sparčiai nenukris.

„Žiūrint vartotojo akimis į tą vidutinių kainų kilimo bangą, kuri prasidėjo 2020 metų gruodžio mėnesį ir piką pasiekė 2022 metų rugsėjo–spalio mėnesiais, pastarasis 23 mėnesių laikotarpio kilimas buvo staigus ir dideliais augimo šuoliais. O šiuo metu matomas lėtėjimas, tikėtina, nebus toks spartus ir, deja, grįžimas į buvusį prieš trejus metus kainų lygį būtų dar vienas didelis netikėtumas, kad ir kaip to norėtųsi“, – teigia R. Krušinskas.

Profesorius sako, jog ateina laikas, kai gyventojams teks peržiūrėti savo išlaidų struktūrą ir ją koreguoti, įvertinant būtiniausius ir papildomus ar antraeilius poreikius.

„Dar būtų galima paprasčiau pasakyti – sumaniau ir atsakingiau leisti pinigus savoms reikmėms. Žinoma, dėl to vartojimo įpročių, išlaidų krepšelio pokyčiai persiduos ir šalyje šias ekonomines veiklas vykdantiems subjektams, tačiau toks jau yra ekonomikos ratas. O visuomenės atsparumas ekonominiams šokams yra taip pat ir išsilavinimo, finansinio raštingumo ir elgsenos dalis, reikalaujanti ilgalaikių investicijų kiekvienam į save“, – dėsto R. Krušinskas.

Gyventojų perkamoji galia išliks silpna

Nors, anot rinkos tyrimų paslaugų įmonės „Euromonitor“ Ekonomikos skyriaus konsultantės Aleksandros Svidler, infliacijai lėtėjant kainos taip sparčiai nebeaugs, vartotojų perkamoji galia šiemet bus paveikta neigiamai dėl kylančių palūkanų normų.

„Vertinant, kad visą palūkanų kėlimo poveikį pajausime tik po kurio laiko, šios tendencijos turėtų neigiamai paveikti Lietuvos vidinį vartojimą ir investicijas artimiausiais ketvirčiais. Neigiama aukštų palūkanų normų įtaka vartojimui ir investicijoms mūsų pagrindinėse eksporto rinkose taip pat turės didelę įtaką Lietuvos gamintojams, o jie jau susidūrė su sparčiai mažėjančia užsienio paklausa šių metų pradžioje“, – komentuoja A. Svidler.

Paklausta, ar gyventojams ateina sunkesni laikai, A. Svidler neslepia, jog šiemet Lietuvos namų ūkių perkamoji galia išliks silpna ir didžiausią neigiamą įtaką jai turės intensyvėjantis aukštų palūkanų normų poveikis, jis lems vartotojų būsto ir kitų paskolų įmokų augimą.

„Be to, prognozuojama, kad euro zonos palūkanų kėlimo ciklas dar nesibaigė ir Europos Centrinis Bankas šiemet pakels bazinę palūkanų normą mažiausiai dar vieną kartą – iki 4 proc.“, – pažymi ekonomistė.

Darbo užmokesčio augimo lėtėjimas, atkreipia dėmesį A. Svidler, yra kita problema. Nepaisant spartaus vidutinio darbo užmokesčio augimo 2022 metais, realiosios vartotojų pajamos, anot ekonomistės, krito dėl itin aukštos infliacijos.

Nors šiais metais prognozuojamas infliacijos mažėjimas yra gera žinia Lietuvos namų ūkiams, A. Svidler ragina nepamiršti, kad tam tikros prekės ir paslaugos ir toliau brangsta, nors ir lėčiau.

„Remiantis „Euromonitor International“ prognozėmis, šiemet vidutinių bruto pajamų augimas Lietuvoje turėtų sulėtėti iki 7,7 proc. ir nepranoks infliacijos augimo tempų. Taip pat neatmeskime rizikos, kad antroje metų pusėje galime sulaukti naujo energijos kainų šuolio dėl galimų gamtinių dujų tiekimo sunkumų Europoje“, – sako ji.

Padaugės bedarbių

Vis dažniau užsimenant apie augsiantį nedarbą, I. Genytė-Pikčienė sutinka, kad nors nedarbo rodikliai dar negąsdina, pastaruosius keletą metų stebėta darbuotojų trūkumo įtampa slūgsta, kai kuriose veiklose dirbančiųjų jau mažėja.

„Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius, aukštesnės pridėtinės vertės verslo paslaugos, finansai ir draudimas yra cikliniams svyravimams atsparesni sektoriai, tad darbuotojų paklausa juose išlieka. Tačiau apdraustųjų jau mažėja statybų ir nekilnojamojo turto veiklose bei pramonėje“, – pastebi ekonomistė.

I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad nedarbo lygis stiebsis, nes, mažėjant užsakymų, lėtėjant procesams ir gamybos apsukoms, pagamintai produkcijai kaupiantis sandėliuose sunku išlaikyti darbuotojų skaičių, kuris tiko pastaraisiais bumo metais.

„Vis dėlto įsisenėjusi chroniško darbuotojų trūkumo problema ir iššūkiai dėl darbo jėgos įmones verčia tausoti darbuotojus ir jų atsisakyti tik kraštutiniais atvejais“, – priduria ji.

Profesorius R. Krušinskas sako, kad prognozuojamas nedarbo augimas gali būti siejamas su vienu iš pirmųjų „labai jautrių indikatorių šalies ekonomikai, vidaus vartojimui“.

„Tai buvo matoma ir COVID-19 pandemijos atveju, todėl tikėtina, kad nedarbo lygio augimas tai pat gali būti ir jau matomos techninės recesijos pasekmė artimiausiu laikotarpiu“, – LRT.lt teigia R. Krušinskas.

Tačiau, anot profesoriaus, yra prielaidų, leidžiančių manyti, jog nedarbo lygio augimo korekcija galėtų būti keli procentai, o ne drastiška, siekianti dviženklius skaičius.

„Prielaidos tam teigti gali būti įvardijamos tokios, kaip sezoniškumas, kai šiltuoju metų laiku atsiranda daugiau sezoninių darbų, siejamų su žemės ūkio, turizmo, pramogų ir panašiomis veiklomis.

Taip pat svarbu pasakyti, jog jau kurį laiką pramonės įmonės bei kiti verslai kalbėjo apie darbo jėgos trūkumą. Tiesa, čia mes turime papildomų iššūkių – augančią darbo išteklių kainą ir ne taip sparčiai augantį našumą, produktyvumą. Tad tikėtina, kad ši recesija gali užklupti tada, kai įmonės peržiūrės savo veiklos, žmonių išteklių valdymo strategijas“, – komentuoja R. Krušinskas.

Taigi, ekonomisto manymu, labai didelės atleidimų bangos tikėtis nereikėtų, tačiau pavienių atvejų gali pasitaikyti.

„Tai yra ekonominio ciklo dedamosios. Galima būtų manyti, jog pirmiausia apie lėtėjimą prabilę apdirbamosios pramonės atstovai ir susidurs tiesiogiai su šiais klausimais, tačiau tikėtina, kad atgarsiai sklis ir transporto sektoriuje, po vasaros sezono – turizmo srityje, ir šie procesai vėliau persiduos tiems sektoriams, kurie susiję su vidaus vartojimo prekių bei paslaugų sritimis“, – pažymi R. Krušinskas.

A. Svidler teigimu, nedarbas Lietuvoje 2023 metais turėtų didėti ir pasiekti 7,1 proc.

„Iki šiol Lietuvos darbo rinka rodė atsparumą, tačiau prognozuojama, kad šiemet situacija pablogės dėl stipriai lėtėjančio Lietuvos ekonomikos augimo. Tam įtakos turės tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai“, – sako A. Svidler.

Įmonės, anot jos, taip pat kenčia nuo augančių skolų aptarnavimo išlaidų, didelių darbo jėgos ir kitų sąnaudų.

„Taigi, ūmėjant ekonominėms problemoms, verslai gali imtis sąnaudų mažinimo priemonių, tokių kaip darbo užmokesčio arba darbo vietų mažinimas“, – perspėja A. Svidler.

Ekonomistės manymu, Lietuvos apdirbamosios pramonės sektorius bus vienas labiausiai paveiktų dėl lėtėjančios vidinės ir užsienio paklausos.

„Vertindami šių metų pirmojo ketvirčio gamybos apimties realius pokyčius, matome, kad daugiausiai sunkumų nuo metų pradžios patyrė chemijos, medienos ir baldų, metalų bei jų produktų, guminių bei plastikinių gaminių, tekstilės ir drabužių gamybos sektoriai.

Valstybės duomenų agentūros paskelbti verslo tendencijų pramonėje tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad darbuotojų skaičiaus prognozė artimiausiems 3 mėnesiams balandžio mėnesį buvo niūriausia tarp medienos, baldų, guminių ir plastikinių gaminių, ir drabužių gamybos sektorių. Palyginimui, paslaugų sektoriuje įmonių lūkesčiai šiuo atžvilgiu išlieka gana optimistiški“, – palygina A. Svidler.

Susiduria su finansiniais iššūkiais, bet atleisti neskuba

Įmonės „Finpro“ bendrakūrėjis ir vadovas Dainius Vaičikonis akcentuoja, kad su didžiausiu neapibrėžtumu šiuo metu susiduria smulkusis ir vidutinis verslas, veikiantis statybų ir transporto sektoriuose.

„Nemažai tokių įmonių šiuo metu jau susiduria su finansiniais iššūkiais“, – teigia jis.

D. Vaičikonis sako pastebintis, kad sisteminio darbuotojų atleidimo įmonės neplanuoja. Ekonomikos sulėtėjimai verslininkams, anot jo, nėra staigmena – tai dalis ekonominio ciklo.

„Taip pat žinoma, kad po kiekvienos recesijos ekonomika atsigauna ir ima augti. Todėl nekeista, jog verslai nesiima tokių skubotų sprendimų kaip darbuotojų atleidimas. Didžioji dalis įmonių turi finansinį buferį, skirtą būtent šiam ekonomikos etapui.

Kita darbuotojų išlaikymo priežastis glaudžiai susijusi su dabartine darbo jėgos rinka – vis dar nelengva rasti tinkamų žmonių. Kiekvienas patyręs verslininkas ir vadovas žino – jeigu kilus recesijai puls atleisti žmonių, greitai susidurs su kitu sunkumu. Ekonomika netruks atsigauti, o tuomet vėl reikės darbuotojų, bet jų rasti – sudėtingiau nei atsisveikinti su turimais“, – komentuoja D. Vaičikonis.

Iki liepos kompensuos elektros kainą

LRT.lt primena, kad pirmąjį šių metų pusmetį gyventojams už sunaudotą elektros energiją valstybė padengia iki 28,5 cento už kilovatvalandę (kWh), o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus.

Gegužę valdžia turėtų apsispręsti dėl tolimesnių elektros kompensacijų gyventojams. Prezidentūra mano, kad kompensacijos už elektrą gyventojams turėtų būti pratęstos ir antrąjį šių metų pusmetį, tačiau mokant tik už dalį suvartotos elektros – iki 150 kWh per mėnesį.

LRT.lt primena, kad gyventojai kitą šildymo sezoną (nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. balandžio) dar galės kreiptis dėl šildymo kompensacijų. Gyventojai dėl kompensacijos ir vėl galės kreiptis dar sezonui neprasidėjus ir šildymo kompensacija bus skiriama iškart visam šildymo sezonui – šešiems mėnesiams.